Vaizdas: Alaus aukso apynių tyrimai

Nuotraukoje užfiksuota laboratorijos erdvė, kurioje susitinka mokslas ir tradicijos, aplinka, kurioje kruopščiai atliekami tyrimai susilieja su organišku svarbiausio alaus darymo ingrediento – apynių – gausumu. Kambarį užlieja švelni, natūrali šviesa, sklindanti pro kairėje esantį langą, šiltai apšviesdama darbastalį ir sušvelnindama tiksliems tyrimams skirtų instrumentų kraštus. Atmosfera skamba ir studijuojanti, ir svetinga, rodanti, kad čia alaus darymas yra ne tik techninis užsiėmimas, bet ir smalsumo bei kūrybiškumo aktas.

Kompozicijos centre garbingą vietą užima „Brewer's Gold“ apynių veislė, pateikta įvairiomis formomis, pabrėžiančiomis jos svarbą. Skaidriame stiklainyje, ant kurio užrašyta tiesiog „Brewer's Gold“, tvarkingai surinkti apynių spurgai, o kiti laisvai išmėtyti ant lygaus suolo paviršiaus, jų persidengiantys žvyneliai ir ryškūs žali atspalviai ryškiai atspindi šviesą. Šalia jų džiuto maišas nusėtas dar daugiau spurgų, šiek tiek perpildytų, kad sustiprintų derliaus ir gausos pojūtį. Netoliese, eilėje mėgintuvėlių, kuriuose atskiri spurgai laikomi vertikaliai, paverčiant juos pavyzdžiais, kuriuos kiekvienas paruoštas analizei, analizėi ir supratimui. Dvigubas pateikimas – gausus ir natūralus, viena vertus, kruopščiai organizuotas ir mokslinis, kita vertus – įkūnija dvejopą paties alaus darymo prigimtį: meną, vadovaujamą mokslo, mokslą, formuojamą meniškumo.

Šį įspūdį sustiprina daugybė eksperimentams paruoštų stiklinių indų. Menzūrose ir kolbose pripildyti auksiniai skysčiai, kurių permatomi gintaro atspalviai atkartoja gatavo alaus spalvas ir kartu primena iš apynių jau ištrauktus ekstraktus ar užpilus. Jų išdėstymas, apgalvotas ir apgalvotas, rodo nuolatinį darbą – kartumo lygio tyrimus, aromatinio potencialo vertinimus arba eterinių aliejų koncentracijos skaičiavimus. Šone kantriai laukia mikroskopas, kurio buvimas pabrėžia alaus darymo sudėtingumo mikroskopinį mastą, kur alfa rūgštys, beta rūgštys ir lakieji aliejai kartu apibrėžia skonį ir aromatą. Nors tylus ir negyvas, mikroskopas atspindi nuolatines tikslumo paieškas, kuriomis grindžiamas aludario amatas.

Fonas pagilina pasakojimą, atkreipiant dėmesį į lentą, užpildytą alaus darymo skaičiavimais ir receptų užrašais. Skaičiai ir santrumpos žymi potencialaus alaus kintamuosius: savitąjį svorį, galutinį svorį, apynių priedus pagal svorį ir laiką, kartumo vienetus ir kitus svarbius matavimo vienetus. Šios formulės yra alaus darymo mokslo kalba, priminimas, kad kiekvienas alus prasideda nuo kontroliuojamų parametrų rinkinio, prieš jam tampant skonio ir aromato patirtimi. Netoliese esančios lentynos, nukrautos žinynais ir žurnalais, sustiprina šį mokslingumo jausmą, teigdamos, kad alaus darymo inovacijos priklauso ne tik nuo praktikos, bet ir nuo studijų, įrašų tvarkymo bei žinių perdavimo.

Apskritai scena perteikia pusiausvyros jausmą tarp žaliavos ir rafinuoto proceso, tarp nesenstančio apynių auginimo ciklo ir nuolat besivystančio alaus darymo mokslo tikslumo. „Brewer's Gold“ apyniai, pasižymintys drąsiu, šiek tiek aštriu ir vaisišku charakteriu, rodomi ne tik kaip žemės ūkio produktai, bet ir kaip tyrimų bei eksperimentų objektai, paruošti panaudoti naujiems receptams arba tobulinti siekiant nuoseklių rezultatų. Laboratorinė aplinka juos išaukština, įkūnydama apynius ne tik kaip ingredientus, bet ir kaip kūrybiškumo katalizatorius, kurių potencialas atsiskleidžia tik kantriu ir kruopščiu aludarių, kurie yra iš dalies mokslininkai, iš dalies menininkai, darbu.

Bendras įspūdis – atsidavimo ir atradimų įspūdis, kai kiekvienas ragelis, kiekviena stiklinė ir kiekviena lentoje užrašyta lygtis prisideda prie didesnio siekio: tobulinti skonį, sustiprinti aromatą ir plėsti alaus galimybių ribas. Šioje ramioje, kruopščiai sutvarkytoje erdvėje „Brewer's Gold“ apyniai tampa ne tik studijų objektu, bet ir begalinio alaus darymo dialogo tarp tradicijų ir inovacijų centru.

Vaizdas susijęs su: Apyniai alaus darykloje: Brewer's Gold