Vaizdas: Dangiškoji Astelė nusileidžia šviečiančioje oloje

Šis vaizdas vaizduoja dramatišką tamsiosios fantastikos susitikimą didžiuliame požeminiame urve, nusėtame švytinčiais mėlynais ir violetiniais atspalviais. Atmosfera eterinė ir nežemiška, tarsi pats urvas egzistuotų ant fizinio akmens ir kosminės tuštumos ribos. Scenoje dominuoja švelnūs gilios indigo ir violetinės spalvos gradientai, kurie raibuliuoja nuo urvo sienų, sukurdami gylio ir senovinės, nepaliestos ramybės įspūdį. Virš požeminio ežero apačioje kabo silpnas rūkas, atspindintis subtilius žvaigždžių šviesos blyksnius, kurie, regis, sklinda iš viršaus.

Kompozicijos centre kybo didžiulis vabzdžio formos kosminis darinys – Astelio interpretacija, perteikta su padidintu permatomumu ir dangišku spindesiu. Jo pailgas kūnas atrodo pusiau permatomas, pripildytas besisukančių žvaigždžių, ūkų ir mažyčių kosminių šviesų, sklindančių po žvilgančia oda, spiečių. Padaro sparnai subtilūs ir šviesūs, primenantys didžiulio dangiškojo laumžirgio sparnus. Jie driekiasi į išorę sluoksniuotais lankais, švytėdami subtiliais levandų ir šviesiai mėlynos spalvos atspalviais, o jų gyslotos struktūros gaudo aplinkos urvo šviesą, lūždamos ją kaip suskilusi žvaigždžių šviesa.

Padaro galva yra didelės, blyškios žmogaus kaukolės formos, tačiau papuošta dviem ilgais, atgal išlenktais ragais, kurie tęsiasi karališkai, grėsmingai. Po kaukolės skruostikauliais driekiasi tamsūs, spygliuoti apatiniai žandikauliai, kurie kabančios žemyn tarsi kauliniai dalgiai, suteikiantys būtybei karališko grožio ir plėšrios grėsmės mišinį. Jo akiduobės silpnai švyti tolima kosmine liuminescencija, rodančia intelektą, tokį pat didžiulį ir svetimą kaip pats naktinis dangus.

Priekiniame plane stovi vienišas Apšvitęs karys, kurio siluetas ryškiai išryškėja olos švytėjimo fone. Jis vilki nudėvėtus, daugiasluoksnius šarvus, primenančius Juodųjų Peilių Žudikus, o už jo velkasi sudriskusi apsiaustas. Jis laiko du lenktus kardus, kiekvieną pakreiptą į išorę, ir užima gynybinę poziciją ant uolėto ežero krašto. Jo laikysena perteikia ryžtą, įtampą ir baimę – supratimą apie virš galvos slypinčio priešo kosminį mastą.

Nors meno kūrinys nėra toks didelis ar platus kaip vėlesnės kompozicijos, jame juntama sodri mitinio masto įspūdis. Olos sienos driekiasi aukštyn į tamsą, o švelnus violetinis apšvietimas sukuria aureolę primenantį švytėjimą aplink kosminės būtybės pavidalą. Silpnios dreifuojančios žvaigždžių šviesos blyksniai sustiprina siurrealistinę atmosferą, tarsi pati ola būtų tapusi dangiškųjų jėgų lopšiu.

Apskritai scena užfiksuoja tylos akimirką prieš monumentalų susidūrimą, pabrėždama kontrastą tarp mirtingojo kario ir permatomos kosminės būtybės, kurios kūne yra žvaigždės, tuštuma ir nežinoma galia.

Vaizdas susijęs su: Elden Ring: Astel, Stars of Darkness (Yelough Axis Tunnel) Boss Fight