Vaizdas: Apgailėtina ir supuvusi gyvatė katakombose

Šis paveikslėlis vaizduoja dramatišką akistatą senovinėse požeminėse katakombose, perteiktą anime įkvėptu tamsiosios fantastikos stiliumi. Sceną apšviečia subtilūs žalsvai mėlyni šešėliai ir liguistai oranžinis švytėjimas, sklindantis iš pūlinių, įsitaisiusių monstriškos būtybės žievėje. Apgaubta figūra stovi kairiajame priekiniame plane, apsigaubusi laisvai krintančiais, apdriskusiais juodais drabužiais, o po ja – subtilios šarvų plokštės. Dešinėje rankoje tvirtai suspaustas ir žemai laikomas kardas, pakreiptas skersai kūno, pasiruošęs pakilti gynybai ar kontratakai. Poza rodo įtampą, baimę, bet kartu ir ryžtą – nuleisti pečiai, sulenktos kojos tvirtai pasirengusios, audinys raibuliuoja nuo per didelės būtybės, kad ją būtų galima ignoruoti, judesių.

Priešais jį esantis monstras užima didžiąją dalį dešiniosios atvaizdo pusės. Skirtingai nuo žvėries su keturiomis galūnėmis, jis turi tik dvi – masyvias, į šaknis panašias priekines kojas, kurios baigiasi suskilusiais nagais, pagamintais iš susuktos žievės ir sukietėjusio puvinio. Už jų likusį svorį laiko ne kojos, o gyvatės formos kūnas, vingiuojantis ir smailėjantis atgal kaip didžiulis gyvas kamienas ar sugedęs vikšras. Būtybės išorę sudaro dėmėta, pūvanti mediena, vietomis šlapia ir besilupanti, susiliejusi su grybelinėmis opomis, kurios išsipučia ir pulsuoja nuo vidinės šviesos. Šviečiančios opos išsiveržia ant jo liemens ir išilgai vingiuoto kūno tarsi išsilydžiusios žarijos, įstrigusios po mirštančia žieve.

Galva primena ir iš senovinio medžio išskaptuotą kaukolę, ir plėšrūnišką urzgimą kažko, kam medžioklei niekada nereikėjo akių. Galvą vainikuoja šakų ragai tarsi sudaužytas baldakimas, dantyti ir aštrūs, besidriekiantys į išorę tarsi suakmenėjusio kaulo skeveldros. Padaro žandikauliai išskėstomis rankomis riaumoja – į burną slepia įskilusios, suskilusios medienos iltys, iš kurių srūva kraujas. Dvi įdubusios žarijos tarnauja kaip akys, su neabejotinu alkiu žvelgiančios į vienišą karį.

Už jų iškyla katakombų architektūra: aukštos akmeninės arkos, sluoksniuotos šešėliuose, susidėvėjusios plytos, blėstančios tamsoje virš galvos. Aplinkoje dominuoja šalti mėlyni tonai, kontrastuojantys su būtybės pragarišku švytėjimu. Dulkės barstosi ant įtrūkusių plytelių prie jų kojų, o visa menė atrodo sunki nuo amžiaus, irimo ir vienintelio išgyvenusiojo pažado. Kompozicija nukreipia žvilgsnį nuo plieninio kardo žvilgesio į monstrišką veidą, suformuodama įtampos liniją tarp žmogaus ir behemoto – sustingusią akimirką prieš smūgį, kai net akmuo, regis, sulaiko kvėpavimą.

Vaizdas susijęs su: Elden Ring: Ulcerated Tree Spirit (Giants' Mountaintop Catacombs) Boss Fight