Migdolų auginimas: išsamus vadovas namų sodininkams

Migdolmedis su baltais žiedais saulėtame namų sode prieš skaidrų mėlyną dangų. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Įsivaizduokite, kad įžengiate į savo kiemą ir nuimate šviežių, skanių migdolų derlių iš savo medžių. Migdolų auginimas namuose gali būti naudinga patirtis, suteikianti ne tik maistingų riešutų, bet ir gražių pavasarinių žiedų bei patrauklaus kraštovaizdžio. Nors komercinė migdolų auginimas gali atrodyti bauginantis, šių universalių riešutmedžių auginimas namų sodo aplinkoje yra visiškai įmanomas, turint tinkamų žinių ir priežiūros. Šis išsamus vadovas supažindins jus su viskuo, ką reikia žinoti apie sėkmingą migdolų auginimą savo sode.

Klimato ir dirvožemio reikalavimai migdolams auginti

Prieš sodinant migdolmedį, labai svarbu suprasti, ar jūsų vietos klimatas ir dirvožemio sąlygos skatins sveiką augimą. Migdolams keliami konkretūs reikalavimai, kuriuos reikia atitikti norint sėkmingai augti.

Klimato aspektai

Migdolmedžiai klesti Viduržemio jūros klimate, pasižyminčiame specifinėmis savybėmis:

• USDA atsparumo zonos: Dauguma migdolų veislių geriausiai auga 7–9 zonose, nors kai kurios naujesnės veislės gali toleruoti 5–6 zonų sąlygas.
• Šalčio valandos: Migdolams žiemos ramybės periodu reikia 500–600 šalčio valandų (temperatūra nuo 0 °C iki 2 °C), kad pavasarį tinkamai subręstų.
• Saulės šviesa: Medžiams optimaliam augimui ir riešutų gamybai reikia bent 8 valandų tiesioginių saulės spindulių per dieną.
• Temperatūra: Migdolai mėgsta ilgas, karštas, sausas vasaras ir švelnias žiemas. Jie žydi anksti (vasarį–kovą), todėl yra jautrūs vėlyvoms pavasario šalnoms.
• Krituliai: Nors kartą įgavus atsparumą sausrai, nuolatinis drėgnumas auginimo sezono metu pagerina derliaus kokybę.
• Klimato patikrinimas: jei jūsų vietovėje dažnai pasitaiko vėlyvo pavasario šalnos, apsvarstykite galimybę migdolmedžius sodinti nedideliame šlaite arba prie pietinės sienos, kad jie būtų apsaugoti.

Dirvožemio reikalavimai

Migdolmedžiai prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų, tačiau geriausiai auga tam tikromis sąlygomis:

• Dirvožemio tipas: Lengvas, gerai drenuojamas dirvožemis nuo priesmėlio iki priesmėlio. Sunkus molingas dirvožemis gali sukelti šaknų ligas.
• Drenažas: Labai svarbu puikus drenažas – migdolai netoleruoja šlapių kojų ar stovinčio vandens.
• Gylis: Gilus dirvožemis (bent 3–4 pėdos) leidžia tinkamai vystytis šaknims.
• PH lygis: Idealus dirvožemis yra šiek tiek rūgštus arba neutralus (pH 6,0–7,0). Migdolai gali toleruoti iki 8,5 pH, tačiau jiems gali būti sunku įsisavinti maistines medžiagas.
• Derlingumas: Vidutiniškai derlinga dirva, kurioje gausu organinių medžiagų, skatina sveiką augimą.
• Įspėjimas dėl dirvožemio: migdolai yra itin jautrūs druskai. Venkite sodinti tose vietose, kur dirvožemis yra labai druskingas arba kur į sodą gali patekti kelių druskos.

Gerai drenuojamo smėlingo priemolio dirvožemio, idealiai tinkančio migdolams auginti, stambus planas Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Tinkamų migdolų veislių pasirinkimas namų sodams

Tinkamų migdolų veislių pasirinkimas yra labai svarbus norint sėkmingai auginti namų sode. Komercinėms veislėms dažnai reikia daug erdvės ir specifinių sąlygų, tačiau kelios veislės puikiai tinka auginti namuose.

Rekomenduojamos veislės namų sodininkams

Viskas viename

Ši savaime derlinga veislė, populiariausias pasirinkimas tarp namų sodininkų, panaikina antro medžio poreikį. Ji subrandina minkštus riešutus su saldžiais kauliukais ir užauga iki 3,6–4,5 m dydžio. Medis pavasarį žydi gražiais rausvais žiedais ir pradeda derėti riešutus per 3–4 metus po pasodinimo.

Migdolmedis su žaliais lukštais ir lapais, augantis sutvarkytame namų sode Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Sodo princas

Ši žemaūgė veislė puikiai tinka auginti mažose erdvėse arba vazonuose. Užauganti vos 2,4–3 metrų aukščio, „Garden Prince“ žydi gražiais rausvai baltais žiedais ir skleidžia saldžius, minkštai kevaluotus riešutus. Savaime derlinga ir dekoratyvi, idealiai tinka sodininkams, turintiems ribotą erdvę, bet norintiems mėgautis namuose užaugintais migdolais.

Vazoninis „Garden Prince“ nykštukinis migdolmedis terakotos plytelėmis išklotoje terasoje su vešlia žalia lapija. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Hallo Hardy

Sodininkams, auginantiems šaltesnius regionus, „Hall's Hardy“ veislė pasižymi išskirtiniu atsparumu šalčiui iki 5 zonos. Ji žydi vėliau nei kitos veislės, todėl padeda išvengti vėlyvo pavasario šalnų. Nors jai reikia apdulkintojo (kitos migdolų veislės arba suderinamo persiko), ji apdovanoja patikimu vidutinio dydžio saldžiųjų migdolų derliumi.

Hallo migdolmedžio stambus planas su vėlyvais žiedais ir besivystančiais žaliais migdolais Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Migdolmedžių sodinimo procesas

Tinkamas sodinimas yra labai svarbus ilgalaikei migdolmedžių sėkmei. Atlikite šiuos veiksmus, kad jūsų medžiai turėtų geriausią įmanomą pradžią.

Kada sodinti

Idealus migdolmedžių sodinimo laikas priklauso nuo jūsų vietos klimato ir įsigyto medžio rūšies:

• Plikšakniai medžiai: sodinkite vėlyvos žiemos ramybės periodu (daugumoje regionų – gruodžio–vasario mėn.)
• Konteineriuose auginami medžiai: Galima sodinti ištisus metus, tačiau optimaliausias laikas yra ankstyvas pavasaris arba ruduo
• Venkite sodinti: esant dideliam karščiui, sausrai arba kai žemė yra įšalusi

Žmogus klūpo, norėdamas pasodinti jauną migdolmedžio sodinuką ką tik suartoje lysvėje šiltoje vėlyvo popietės šviesoje. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Sodinimo vietos paruošimas

• Pasirinkite vietą: rinkitės saulėtą (8+ valandas per dieną) ir nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą. Užtikrinkite pakankamą atstumą – 4,5–6 metrus tarp standartinių medžių arba 2,4–3,6 metrus tarp žemaūgių veislių medžių.
• Dirvožemio tyrimas ir pagerinimas: atlikite dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėte pH ir maistinių medžiagų kiekį. Jei reikia, įberkite organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto, kad pagerintumėte dirvožemio struktūrą ir derlingumą.
• Išvalykite plotą: pašalinkite visas piktžoles, žolę ir šiukšles iš 3–4 pėdų skersmens apskritimo, kuriame bus pasodintas medis.
• Kaskite duobę: iškaskite duobę, kurios plotis būtų dvigubai didesnis nei šaknų sistema, bet gylis – tik toks pat, kaip šaknų gumulas. Duobė turėtų būti nuožulniais kraštais ir plokščiu dugnu.

Sodinimo žingsniai

• Paruoškite šaknis: plikšaknius medžius prieš sodinimą 2–3 valandas pamirkykite vandenyje. Vazoninių medžių šaknų gumulą švelniai atlaisvinkite, jei jis atrodo suspaustas.
• Medžio pastatymas: Padėkite medį duobės centre, užtikrindami, kad skiepijimo vieta (išsipūtusi vieta ant kamieno) liktų 2–3 colių aukštyje virš dirvos lygio.
• Atsargiai užpilkite: užpildykite duobę vietiniu dirvožemiu, švelniai jį sutankindami aplink šaknis. Neberkite trąšų tiesiai į sodinimo duobę, nes jos gali nudeginti jaunas šaknis.
• Kruopščiai palaistykite: aplink medį suformuokite dubenį ir gausiai palaistykite, leisdami dirvožemiui nusėsti aplink šaknis.
• Mulčio užtepimas: aplink medį apskritimu užtepkite 5–10 cm storio organinio mulčio (medžio drožlių, šiaudų ar lapų) sluoksnį, laikydami jį 7–10 cm atstumu nuo kamieno.
• Jei reikia, įremkite kuolą: Vėjuotose vietose pasirūpinkite atrama kuolu ir minkštais raiščiais, tačiau leiskite kamienui šiek tiek pajudėti, kad jis sutvirtėtų.
• Sodinimo patarimas: sodinant kelis migdolmedžius kryžminiam apdulkinimui, įsitikinkite, kad jie yra 50–100 pėdų atstumu vienas nuo kito, kad bitės galėtų lengviau judėti tarp medžių.

Migdolmedžių priežiūra ir priežiūra

Tinkama nuolatinė priežiūra yra būtina sveikiems migdolmedžiams ir gausiam derliui. Laikykitės šių nurodymų, kad jūsų medžiai klestėtų metai iš metų.

Laistymo grafikas

Migdolmedžiai turi specifinius vandens poreikius, kurie keičiasi visą vegetacijos sezoną:

• Jauni medeliai (1–2 metų): Laistykite gausiai kartą per savaitę, kiekvienam medeliui duodant apie 15–28 litrus vandens. Karštu ir sausu laikotarpiu laistykite dažniau.
• Įsitvirtinę medžiai: šaknų zoną laistykite maždaug 2,5 cm vandens per savaitę (suaugusiems medžiams – maždaug 30–45 cm vandens).
• Kritiniai laikotarpiai: Pastovi drėgmė ypač svarbi žydėjimo, riešutų vystymosi metu (pavasarį) ir iškart po derliaus nuėmimo.
• Laistymas žiemą: Ramybės laikotarpiu laistykite mažiau, bet neleiskite dirvožemiui visiškai išdžiūti, ypač sausros metu.
• Laistymo įspėjimas: venkite laistyti iš viršaus, nes tai gali skatinti grybelines ligas. Migdolmedžiams idealiai tinka lašelinis drėkinimas arba laistymo žarnos.

Migdolmedžio su lašelinio drėkinimo vamzdeliais ir raudonu spinduliuotuvu sausame dirvožemyje stambus planas Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Tręšimo vadovas

Tinkama mityba užtikrina sveiką augimą ir gausų derlių:

• Pirmieji metai: ankstyvą pavasarį tręškite subalansuotomis organinėmis trąšomis (pvz., 10-10-10), naudodami maždaug pusę rekomenduojamos normos įsitvirtinusiems medžiams.
• Įsitvirtinę medžiai: ankstyvą pavasarį, prieš pasirodant naujiems ūgliams, tręškite subalansuotomis trąšomis. Po derliaus nuėmimo apsvarstykite pakartotinį tręšimą.
• Azoto poreikis: migdolams azotas ypač naudingas. Kiekvienais medžio amžiaus metais naudokite maždaug 0,6 kg faktinio azoto, o subrendusiems medžiams – ne daugiau kaip 0,45 kg.
• Organinės alternatyvos: Kompostas, gerai perpuvęs mėšlas ir liucernos miltai suteikia lėtai išsiskiriančių maistinių medžiagų, kurios naudingos migdolmedžiams.

Genėjimo būdai

Reguliarus genėjimas padeda išsaugoti medžių sveikatą, formą ir produktyvumą:

• Jauno medelio dresavimas: pirmuosius 2–3 metus daugiausia dėmesio skirkite tvirtos karkasinės struktūros su 3–4 pagrindinėmis šakomis, tolygiai išdėstytomis aplink kamieną skirtinguose aukščiuose, kūrimui.
• Palaikomasis genėjimas: Įsitvirtinus, kasmet ramybės periodu (žiemos pabaigoje) genėkite, kad pašalintumėte negyvas, ligotas ar kryžmines šakas.
• Retinimo pjūviai: praverkite lają, kad būtų užtikrinta šviesos ir oro cirkuliacija, pašalindami į vidų augančias šakas ir kai kurias vaisines atžalas, jei jos perpildytos.
• Aukščio kontrolė: Palaikykite medžius įmanomo aukščio (3,6–4,5 m), nupjaudami vedantįjį šaką iki į išorę nukreiptos šakos.

Tinkamai genėtas jaunas migdolmedis su subalansuotomis šakomis saulėtame sode Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Kenkėjų ir ligų valdymas

Dažniausios problemos, turinčios įtakos namų sodo migdolmedžiams, yra šios:

Dažni kenkėjai

• Bambos apelsinų kirmėlė: Nuimkite visus riešutus po derliaus nuėmimo, kad nutrauktumėte jų gyvavimo ciklą.
• Persikų medžio gręžtuvas: naudokite naudingus nematodus arba feromonų gaudykles.
• Amarai: purškite insekticidiniu muilu arba įleiskite naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružėlių.
• Skruzdėlės: Sukurkite barjerus lipniomis juostelėmis aplink kamieną.

Dažnos ligos

• Rudasis puvinys: žydėjimo metu pašalinkite užkrėstus vaisius ir patepkite vario fungicidu.
• Šaudymo skylės liga: vario purškimą tepkite rudenį ir ankstyvą pavasarį.
• Bakterinis vėžys: Genėkite vasarą (ne žiemą) ir rudenį purškite vario tirpalu.
• Vainikinis puvinys: užtikrinkite tinkamą drenažą ir venkite perlaistymo.

Apdulkinimo patarimai auginant migdolus

Sėkmingas apdulkinimas yra labai svarbus migdolų auginimui. Nors komerciniai augintojai nuomoja bičių avilius, namų sodininkai gali taikyti kelis metodus, kad užtikrintų gerą apdulkinimą.

Migdolų apdulkinimo supratimas

Daugumai migdolų veislių riešutams gauti reikalingas kryžminis apdulkinimas, nors kai kurios naujesnės veislės yra savaime derlingos:

• Savaime derlingos veislės: „All-In-One“ ir „Garden Prince“ gali duoti riešutų be antro medžio, nors derlius gali padidėti kryžminiu apdulkinimu.
• Kryžminio apdulkinimo veislės: Daugumai tradicinių veislių reikia žiedadulkių iš kitos suderinamos migdolų veislės, kad subręstų vaisiai.
• Žydėjimo laikas: norint sėkmingo kryžminio apdulkinimo, veislės turi žydėti tuo pačiu metu.
• Apdulkintojai: Pagrindinės apdulkintojos yra bitės, nors gali prisidėti ir kitos laukinės bitės bei vabzdžiai.

Medunešė bitė sklando šalia migdolų žiedų ant žydinčio medžio. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Apdulkinimo gerinimas namų soduose

• Su augalais suderinamos veislės: jei naudojate veisles, kurioms reikalingas kryžminis apdulkinimas, pasodinkite bent dvi skirtingas suderinamas veisles 50–100 pėdų atstumu viena nuo kitos.
• Pritraukite apdulkintojus: sodinkite apdulkintojams palankias gėles, kurios žydi tuo pačiu metu kaip ir migdolai, kad pritrauktumėte bites į savo sodą.
• Venkite pesticidų žydėjimo metu: niekada nepurkškite insekticidų žydėjimo metu, nes tai gali pakenkti arba sunaikinti naudingus apdulkintojus.
• Apsvarstykite rankinį apdulkinimą: Vietovėse, kuriose mažai natūralių apdulkintojų, žiedadulkėms tarp skirtingų medžių gėlių perkelti naudokite mažą teptuką.
• Pasirūpinkite vandens šaltiniais: negilūs indai su akmenimis, ant kurių bitės gali nutūpti, padės išlaikyti apdulkintojus jūsų sode.
• Apdulkinimo patarimas: jei vietos nedaug, apsvarstykite galimybę pasodinti savaime derlingą veislę, pvz., „All-In-One“, arba įskiepyti suderinamą apdulkintoją ant esamo migdolmedžio.

Naminių migdolų derliaus nuėmimas ir laikymas

Migdolų auginimo pastangų kulminacija ateina derliaus nuėmimo metu. Žinodami, kada ir kaip nuimti derlių, užtikrinsite, kad nuo savo medžių mėgausitės geriausios kokybės riešutais.

Kada nuimti derlių

Migdolų derliaus nuėmimo laikas yra labai svarbus:

• Derliaus nuėmimo sezonas: Paprastai daugumoje regionų nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos, nors tai priklauso nuo klimato ir veislės.
• Pasirengimo požymiai: išorinis korpusas perplyšta, atidengdamas viduje esantį kiautą. Prieš pradedant derliaus nuėmimą, apie 95 % korpusų turėtų būti perpjauti.
• Papildomi požymiai: Lukštai iš žalių tampa rusvi, o kai kurie riešutai gali pradėti natūraliai kristi nuo medžio.
• Oro sąlygos: Stenkitės nuimti derlių sausu oru, kad išvengtumėte pelėsio atsiradimo.

Prinokusių migdolų su perskeltais lukštais stambus planas ant medžio šakos. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Derliaus nuėmimo metodai

• Paruoškite vietą: po medžiu padėkite brezentų ar paklodžių, kad sugautumėte krintančius riešutus.
• Pakratykite šakas: Švelniai pakratykite šakas ilga lazda arba ranka, kad išstumtumėte prinokusius riešutus. Venkite pažeisti šakas.
• Rankinis skynimas: mažus medžius arba lengvus pasėlius rinkite rankomis atskirus riešutus.
• Surinkite nukritusius riešutus: kasdien surinkite natūraliai ant žemės nukritusius riešutus, kad išvengtumėte kenkėjų užkrėtimo.
• Nedelsdami rūšiuokite: iš derliaus pašalinkite visus pažeistus, pakitusios spalvos ar supelijusius riešutus.

Apdorojimas ir džiovinimas

• Korpuso nuėmimas: nuimkite išorinį korpusą, jei jis nėra visiškai atsiskyręs. Jei korpusas sunkiai atšoko, pirmiausia leiskite riešutams kelias dienas išdžiūti.
• Plovimas: Trumpai nuplaukite riešutus, kad pašalintumėte nešvarumus ir šiukšles.
• Džiovinimas: Riešutus paskleiskite vienu sluoksniu šiltoje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Džiovinimas trunka 3–7 dienas.
• Sausumo testas: tinkamai išdžiovinti migdolai lūžtant turėtų švariai lūžti, o ne sulinkti.

Sandėliavimo metodai

Tinkamas sandėliavimas prailgina derliaus galiojimo laiką:

• Laikymas su kevalais: migdolai ilgiau laikomi su kevalais. Laikykite tinkliniuose maišeliuose vėsioje, sausoje vietoje iki 8 mėnesių.
• Laikymas be gliaudelių: Nuluptus riešutus laikykite sandariuose induose vėsioje, tamsioje vietoje 3–4 mėnesius.
• Šaldymas: Šaldytuve laikomi nulupti migdolai išlieka švieži iki 1 metų.
• Užšaldymas: Ilgalaikiam laikymui užšaldykite nuluptus migdolus sandariuose induose iki 2 metų.
• Laikymo patarimas: Pažymėkite laikomus riešutus derliaus nuėmimo data, kad būtų lengviau sekti jų šviežumą. Migdolus, kurie įgauna apkartusį kvapą ar skonį, reikia išmesti.

Nuskintų migdolų eilės džiūsta didelėse medinėse dėžėse lauke. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Dažni iššūkiai ir sprendimai auginant migdolus

Net patyrę sodininkai susiduria su iššūkiais augindami migdolus. Čia pateikiami dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis galite susidurti, sprendimai.

Dažni iššūkiai

• Vėlyvos pavasario šalnos kenkia žiedams
• Prastas riešutų užmezgimas, nepaisant sveiko žydėjimo
• Voverės ir paukščiai vagia riešutus
• Grybelinės ligos, pažeidžiančios lapus ir vaisius
• Pakaitomis derantis (vienais metais gausus derlius, kitais – lengvas)
• Sausros stresas, darantis įtaką gamybai

Praktiniai sprendimai

• Sodinkite vėlai žydinčias veisles arba apsaugokite jas nuo šalčio naudodami priedangas
• Pagerinkite apdulkintojų buveines ir apsvarstykite rankinį apdulkinimą
• Brandinimo metu įrenkite kamieno apsaugas ir tinklus
• Pagerinkite oro cirkuliaciją ir prevenciškai naudokite organinius fungicidus
• Nuolatinis tręšimas ir saikingas genėjimas
• Gausiai mulčiuokite ir įrenkite efektyvias laistymo sistemas

Apsaugos nuo šalčio strategijos

Kadangi migdolai žydi anksti, dažnai būtina apsauga nuo šalčio:

• Vietos pasirinkimas: sodinkite šlaituose arba pakeltuose paviršiuose, kur nuteka šaltas oras.
• Apsauginiai uždangalai: Kai gresia šalnos, mažiems medžiams uždengti naudokite šalčio audinį arba senas paklodes.
• Girdiminės lemputės: Dekoratyvinės kaitrinės lemputės (ne LED), pakabintos ant šakų, skleidžia švelnų šildymą.
• Vandens purškimas: Kraštutiniais atvejais, purškiant pumpurus vandeniu prieš saulėtekį, galima apsaugoti juos nuo lydymosi šilumos.

Šerkšno audiniu padengtas migdolmedis šalia žydinčių migdolmedžių sode. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.

Laukinės gamtos valdymas

Norint apsaugoti savo derlių nuo laukinės gamtos, reikia kelių būdų:

• Voverių apsaugos priemonės: Įrenkite metalines kamienų apsaugas, kad jos neliptų. Apvyniokite 60 cm pločio metalinę skardą aplink kamienus.
• Paukščių atbaidymo priemonės: pakabinkite ant medžių atšvaitinę juostą, senus kompaktinius diskus arba plėšrūnų masalus.
• Tinklas: Mažiems medžiams tinklas nuo paukščių gali būti veiksmingas, tačiau jį reikia tinkamai pritvirtinti.
• Ankstyvas derlius: nuimkite riešutus, kai tik jie bus paruošti, kad kuo mažiau laiko būtų galima juos džiovinti.

Ligų prevencija

Prevencinės priemonės padeda išvengti įprastų migdolų ligų:

• Sanitarinė priežiūra: pašalinkite nukritusius lapus, lukštus ir riešutus, kad sumažintumėte ligų sporas.
• Neveiklos purškimai: Žiemos ramybės periodu naudokite vario arba sieros purškalus.
• Tinkamas atstumas: užtikrinkite pakankamą atstumą tarp medžių, kad būtų gera oro cirkuliacija.
• Atsparios veislės: jei įmanoma, rinkitės ligoms atsparias veisles.

Kodėl mano migdolmedžiai neduoda riešutų?

Dėl prasto derliaus gali atsirasti keletas veiksnių: nepakankamas šalčio laikas, žiedų nušalimas, netinkamas apdulkinimas, jaunas medelis (medžiai paprastai pradeda derėti 3–4 metais) arba maistinių medžiagų trūkumas. Užtikrinkite, kad jūsų medis žydėjimo ir riešutų vystymosi metu gautų pakankamai vandens, ir apsvarstykite galimybę netoliese pasodinti suderinamą apdulkintojų veislę.

Kaip išvengti pakaitinio derėjimo savo migdolmedžiuose?

Pakaitinį derlių (vienais metais gausus derlius, kitais – lengvas) galima sumažinti nuosekliai genint medžius, reguliariai tręšiant, tinkamai laistant ir retinant riešutų perteklių gausaus derliaus metais. Medžių sveikatos palaikymas tinkamomis auginimo praktikomis padeda subalansuoti derlių laikui bėgant.

Ar galiu auginti migdolus vazonuose?

Taip, žemaūges veisles, tokias kaip „Garden Prince“, galima auginti dideliuose vazonuose (bent 24–30 colių skersmens ir gylio). Naudokite gerai drenuojamą vazonų mišinį, pasirūpinkite, kad būtų pakankamai drenažo skylių, ir būkite pasiruošę laistyti dažniau nei žemėje pasodintus medžius. Vazonuose auginamiems medžiams šaltesniuose regionuose gali prireikti žiemos apsaugos, todėl juos reikėtų persodinti kas 2–3 metus.

Išvada: migdolų auginimo privalumai

Migdolų auginimas savo namų sode suteikia daug naudos, be paties derliaus nuėmimo. Šie gražūs medžiai yra dekoratyviniai savo nuostabiais pavasariniais žiedais, sukuria buveines naudingiems vabzdžiams ir galiausiai duoda vieną maistingiausių gamtos produktų. Nors migdolų auginimas reikalauja kantrybės – medžiai paprastai pradeda derėti per 3–4 metus, o pilnai subręsta per 5–7 metus – ilgalaikė nauda pateisina pastangas.

Pasirinkdami tinkamas veisles pagal savo klimatą, tinkamai prižiūrėdami jas visus sezonus ir aktyviai spręsdami iššūkius, galite džiaugtis sėkme auginant šiuos universalius riešutmedžius. Nesvarbu, ar turite vietos mažai žemaūgei veislei, ar keliems standartiniams medžiams, pasitenkinimas nuimant savo migdolų derlių sieja jus su senovės žemės ūkio tradicijomis ir tuo pačiu užtikrina tvarų, vietinį maistą savo šeimai.

Atminkite, kad kiekvienas vegetacijos sezonas atveria naujų mokymosi galimybių. Užsirašykite savo medžių rezultatus, prireikus pakoreguokite priežiūros rutiną ir bendraukite su kitais sodininkais, kad pasidalytumėte patirtimi. Tinkamai prižiūrimi, jūsų migdolmedžiai gali teikti grožį ir derlių dešimtmečius.

Žmogus su šiaudine skrybėle saulėtame namų sode nuima prinokusių migdolų derlių nuo subrendusio medžio. Spustelėkite arba bakstelėkite paveikslėlį, kad gautumėte daugiau informacijos.