Kaip auginti persikus: vadovas namų sodininkams

Prinokusių persikų stambus planas ant medžio šakos, apsuptas žalių lapų saulėtame sode. Daugiau informacijos

Šis išsamus vadovas supažindins jus su viskuo, ką reikia žinoti apie persikų auginimą – nuo tobulos veislės pasirinkimo iki skanių vaisių derliaus nuėmimo.

Apie persikus

Persikai (Prunus persica) yra lapuoti vaismedžiai, kilę iš Kinijos, kur jie auginami mažiausiai 4000 metų. Jie priklauso tai pačiai šeimai kaip ir migdolai, vyšnios ir slyvos. Persikai paprastai subręsta ir pasiekia 4,5–7,6 metro aukštį, nors žemaūgės veislės išlieka daug mažesnės – 1,8–3 metrų.

Sėkmingo persikų auginimo raktas – pasirinkti jūsų klimatui tinkamas veisles. Persikus galima auginti USDA atsparumo zonose 4–9, tačiau geriausiai jie klesti 6–8 zonose. Kad sudėtų vaisių, jiems reikia žiemos šalčio laikotarpio (vadinamo „šalčio valandomis“), o daugumai veislių reikia 600–900 valandų žemesnėje nei 45 °F temperatūroje.

Dauguma persikų medžių yra savaime derlingi, tai reiškia, kad vaisiams duoti reikia tik vieno medžio. Paprastai jie pradeda duoti vaisių praėjus 2–4 metams po pasodinimo ir tinkamai prižiūrimi gali išlikti produktyvūs 15–20 metų.

Tinkamos persikų veislės pasirinkimas

Tinkamos persikų veislės pasirinkimas pagal jūsų klimatą ir pageidavimus yra labai svarbus sėkmei. Renkantis persikmedį, atsižvelkite į šiuos veiksnius:

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Skirtingoms persikų veislėms reikia skirtingo šalčio valandų skaičiaus. Šalčio valandos – tai valandų skaičius žiemą, kai temperatūra yra nuo 0 °C iki 7 °C. Šis šalčio laikotarpis yra būtinas, kad medis nutrauktų ramybės periodą ir pavasarį subrandintų vaisių.

Vaisių charakteristikos

Persikai skirstomi į kelias rūšis pagal savo savybes:

• Laisvieji persikai ir lipnieji persikai: Laisvųjų persikų minkštimas lengvai atsiskiria nuo kauliuko, todėl jie idealiai tinka vartoti šviežius. Lipnieji persikai turi minkštimą, kuris prilimpa prie kauliuko, ir dažnai naudojami konservavimui.
• Geltonas ir baltas minkštimas: geltonai minkšti persikai turi tradicinį rūgščiai saldų skonį, o balti minkštimai yra saldesni ir mažiau rūgštūs.
• Spurgų persikai: Tokios veislės kaip „Saturn“ ir „Galaxy“ turi savitą suplokštėjusią formą ir saldų baltą minkštimą.
• Nykštukinės veislės: Medžiai, tokie kaip „Bonanza“, pasiekia tik 6 pėdų aukštį, bet duoda pilno dydžio vaisius, todėl puikiai tinka mažiems sodams ar konteineriams.

Persikų medžio sodinimas

Tinkama jauno persikų medžio sodinimo technika

Kada sodinti

Geriausias laikas sodinti persikų medžius yra žiemos pabaiga arba pavasario pradžia, kai medis dar yra ramybės būsenoje. Tai suteikia medžiui laiko sukurti šaknų sistemą prieš prasidedant vegetacijos sezonui. Šaltesniuose regionuose palaukite, kol dirvožemis atitirps ir nebebus permirkęs nuo žiemos kritulių.

Idealios vietos pasirinkimas

Vieta yra labai svarbi sėkmingam persikų auginimui:

• Saulės šviesa: Persikams reikia tiesioginių saulės spindulių – bent 6–8 valandų per dieną. Rytinė saulė ypač svarbi, nes ji padeda išdžiovinti rasą nuo lapų ir vaisių, taip sumažinant ligų problemas.
• Dirvožemis: Persikai mėgsta gerai drenuojamą, smėlingą priemolio dirvožemį, kurio pH yra nuo 6,0 iki 6,5 (šiek tiek rūgštus). Sunkus molingas dirvožemis gali sukelti šaknų problemų.
• Aukštis: sodinkite nedideliame nuolydyje arba aukštesnėje vietoje, kur galėtų nutekėti šaltas oras. Tai padės apsaugoti žiedus nuo vėlyvų pavasario šalnų.
• Tarpai: Standartiniai persikų medžiai turėtų būti sodinami 15–20 pėdų atstumu vienas nuo kito, o žemaūgėms veislėms tarp medžių reikia 8–12 pėdų atstumo.
• Apsauga: Pasirūpinkite apsauga nuo stipraus vėjo, tačiau užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink medį, kad išvengtumėte ligų.

Sodinimo žingsniai

1. Kaskite duobę, kurios plotis būtų dvigubai didesnis nei šaknų gumulas ir gylis maždaug toks pat.
2. Duobės centre sukurkite nedidelį dirvožemio kauburėlį.
3. Padėkite medį ant kalvelės, išskleisdami šaknis į išorę.
4. Transplantato jungtį (patinusią kamieno vietą) padėkite 2–3 coliais virš dirvos linijos.
5. Užpildykite vietiniu dirvožemiu, švelniai sutankindami, kad pašalintumėte oro kišenes.
6. Kruopščiai palaistykite, kad dirvožemis geriau įsigertų.
7. Aplink medį užtepkite 2–3 colių mulčio sluoksnį, laikydami jį kelių colių atstumu nuo kamieno.

Patarimas: Į sodinimo duobę neberkite trąšų, nes tai gali nudeginti jaunas šaknis. Prieš tręšdami palaukite, kol medis išaugs.

Saulėtą vasaros dieną sodininkas klūpo vešliame žaliame sode ir sodina mažą persiko medžio sodinuką. Daugiau informacijos

Dirvožemio ir vandens reikalavimai

Dirvožemio paruošimas

Persikų medžiai klesti gerai drenuojamoje, priemolio dirvoje. Prieš sodindami patikrinkite dirvožemio pH ir, jei reikia, pakoreguokite, kad pasiektumėte šiek tiek rūgštų pH tarp 6,0 ir 6,5. Jei jūsų dirvožemis yra sunkus molis, pagerinkite drenažą įmaišydami komposto, smėlio ar kitų organinių medžiagų.

Dirvožemio pakeitimai

• Kompostas: pagerina dirvožemio struktūrą ir papildo jį maistinėmis medžiagomis
• Sendintas mėšlas: prideda organinių medžiagų ir maistinių medžiagų
• Smėlis: pagerina drenažą sunkiuose molio dirvožemiuose
• Durpės: padeda išlaikyti drėgmę smėlinguose dirvožemiuose
• Siera: Mažina pH šarminiuose dirvožemiuose
• Kalkės: padidina pH rūgščiame dirvožemyje

Mulčiavimo privalumai

• Taupo dirvožemio drėgmę
• Slopina piktžolių augimą
• Vidutinė dirvožemio temperatūra
• Prideda organinių medžiagų skaidydamasis
• Apsaugo nuo dirvožemio sutankėjimo dėl lietaus
• Sumažina konkurenciją iš žolės ir piktžolių

Sveikas jaunas persikų medis, apsuptas mulčiu ir apvalia lašelinio laistymo žarna, rodantis tinkamą dirvožemio ir vandens valdymą. Daugiau informacijos

Laistymo gairės

Tinkamas laistymas yra būtinas persikų medžio sveikatai ir vaisių auginimui:

• Nauji medeliai: Laistykite gausiai kartą per savaitę, kiekvienam medeliui išleidžiant apie 7,5 litro vandens. Smėlingame dirvožemyje arba karštu, sausu laikotarpiu laistykite iki 11–12 litrų.
• Įsitvirtinę medžiai: auginimo sezono metu, jei kritulių nepakanka, laistykite 2,5–5 cm vandens per savaitę.
• Kritiniai laikotarpiai: Pastovi drėgmė ypač svarbi vaisių vystymosi metu ir mėnesį prieš derliaus nuėmimą.
• Laistymo būdas: lašelinis drėkinimas arba laistymo žarnos yra idealios, nes jos tiekia vandenį tiesiai į šaknis, o lapai išlieka sausi.
• Laistymas žiemą: Sausomis žiemomis laistykite retkarčiais, kai dirva nėra įšalusi, kad nepažeistumėte šaknų.

Laistymo problemų požymiai

Povandeninis laistymas:

• Vystantys lapai
• Geltona lapija
• Lapų kritimas
• Maži, džiovinti vaisiai
• Lėtas augimas

Perlaistymas:

• Geltonieji lapai
• Lapų kritimas
• Šaknų puvinys
• Grybelinės ligos
• Skaldyti vaisiai

Persikų medžių sezoninė priežiūra

Pavasarinė priežiūra (kovo–gegužės mėn.)

• Tręšimas: ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai, naudokite subalansuotas trąšas (10-10-10). Jauniems medžiams naudokite apie 1 svarą (apie 1 svarą); subrendusiems medžiams – 1 svarą (apie 1 svarą) per metus, neviršijant 10 svarų (apie 4,5 kg).
• Kenkėjų kontrolė: prieš pumpurų skleidžiantis, žiemojantiems kenkėjams naikinti naudokite ramybės būsenos aliejaus purškalus.
• Žiedų retinimas: jei gresia vėlyvos šalnos, apsaugokite žiedus apsauginiu audiniu nuo šalčio arba prieš saulėtekį apipurkškite medžius vandeniu.
• Vaisių retinimas: Kai vaisiai pasiekia ketvirčio dydį (paprastai praėjus 3–4 savaitėms po žydėjimo), juos retinkite, kad kas 6–8 colius palei šakas būtų po vieną vaisių.

Vasaros priežiūra (birželis–rugpjūtis)

• Laistymas: Palaikykite nuolatinę drėgmę, ypač vystant vaisius.
• Vasarinis genėjimas: pašalinkite visus stipriai augančius stačius ūglius, kurie uždengia medžio centrą.
• Kenkėjų stebėjimas: reguliariai tikrinkite, ar nėra kenkėjų ir ligų požymių, ir, jei aptinkama, nedelsdami gydykite.
• Derliaus nuėmimas: Skinkite vaisius, kai jie lengvai atsiskiria nuo šakos švelniai pasukant.

Rudens priežiūra (rugsėjis–lapkritis)

• Valymas: pašalinkite visus nukritusius vaisius ir lapus, kad sumažintumėte ligų plitimo riziką.
• Vėlyvas tręšimas: Venkite tręšti po vasaros vidurio, kad neskatintumėte vėlyvo augimo.
• Mulčiavimas: aplink medžio pagrindą užtepkite šviežio mulčio, laikydami jį atokiau nuo kamieno.
• Laistymas: Jei kritulių nepakanka, laistykite tol, kol žemė užšals.

Žiemos priežiūra (gruodis–vasaris)

• Ramybės periodo genėjimas: Genėkite žiemos pabaigoje, kol pumpurai neišbrinko, kad suformuotumėte medį ir pašalintumėte negyvą ar ligotą medieną.
• Apsauga žiemą: šaltuose regionuose apvyniokite kamieną medžio plėvele, kad išvengtumėte saulės nudegimų ir graužikų daromos žalos.
• Neveiklūs purškikliai: vario pagrindo fungicidą naudokite tokioms ligoms kaip persikų lapų garbanotis kontroliuoti.
• Planavimas: Jei reikia, užsakykite naujų medžių ir pasiruoškite pavasariniam sodinimui.

Triptikas, vaizduojantis persikų medį pavasarį su rausvais žiedais, vasarą su prinokusiais persikais ir žiemą po genėjimo. Daugiau informacijos

Persikų medžių genėjimas ir dresavimas

Tinkamai genėtas persikų medis su atvira vidurio forma

Persikų medžius būtina genėti. Skirtingai nuo kai kurių vaismedžių, kurių galima negenėti, persikus reikia genėti kasmet, kad jie išliktų produktyvūs. Persikai brandina vaisius ant vienerių metų senumo medienos (šakų, kurios išaugo praėjusį sezoną), todėl tinkamas genėjimas skatina naujų ūglių augimą kitų metų derliui.

Genėjimo tikslai

• Sukurkite atviro centro arba vazos formą, kad saulės šviesa pasiektų visas medžio dalis
• Pašalinkite negyvą, pažeistą ar ligotą medieną
• Skatinkite naujos vaisinės medienos augimą
• Palaikykite medžio aukštį, kad būtų lengviau nuimti derlių
• Pagerinkite oro cirkuliaciją, kad sumažintumėte ligų problemas

Gerai genėtas persikų medis, atviro centro vazos formos su tolygiai išdėstytomis šakomis žaliame sode. Daugiau informacijos

Kada genėti

Geriausias laikas genėti persikmedžius yra žiemos pabaigoje, prieš pat pumpurų skleidžiantis. Skirtingai nuo daugumos vaismedžių, kurie genimi visiško ramybės periodo metu, persikmedžius reikėtų genėti kuo vėliau, prieš prasidedant pavasariniam augimui. Tai sumažina žiemos traumų riziką ir leidžia atpažinti bei pašalinti bet kokią šalčio pažeistą medieną.

Genėjimo technika

Jei medžiai jau įsišakniję, atlikite šiuos veiksmus:

1. Pirmiausia pašalinkite visas negyvas, pažeistas ar ligotas šakas.
2. Nupjaukite visas šakas, augančias medžio centro link.
3. Pašalinkite visus atžalas, augančias nuo medžio pagrindo, arba vandens daigus, augančius tiesiai iš šakų.
4. Retinkite perpildytas vietas, kad pagerėtų oro cirkuliacija.
5. Per aukštas šakas patrumpinkite, nupjaukite iki į išorę nukreipto pumpuro.
6. Pašalinkite apie 40 % praėjusio sezono ūglių, kad paskatintumėte naujos vaisinės medienos augimą.

Patarimas: Visada naudokite švarius, aštrius genėjimo įrankius, kad pjūviai būtų švarūs ir greitai gyjantys. Įrankius tarp medžių dezinfekuokite 10 % baliklio tirpalu arba 70 % alkoholio tirpalu, kad išvengtumėte ligų plitimo.

Greta viena kitos esančios persikų medžio nuotraukos prieš ir po, kuriose parodyta tinkama genėjimo technika sode. Daugiau informacijos

Kenkėjų ir ligų valdymas

Dažnos persikų medžių problemos: lapų garbanotis, rudasis puvinys, gręžiniai ir amarai

Persikų medžiai gali būti jautrūs įvairiems kenkėjams ir ligoms, tačiau tinkama priežiūra gali padėti išvengti daugelio problemų arba jas suvaldyti. Čia pateikiamos dažniausios problemos ir kaip jas spręsti ekologiškai:

Dažnos ligos

Dažni kenkėjai

Organinio purškimo grafikas

Ekologiškam persikų auginimui laikykitės šio pagrindinio purškimo grafiko:

• Vėlyvas ruduo (po lapų kritimo): vario fungicidas nuo lapų garbanojimo ir bakterinių dėmių
• Vėlyva žiema (prieš pumpurų skleidžiantis): ramybės būsenos aliejus žiemojantiems vabzdžiams; vario purškalas nuo ligų
• Rožinio pumpuro stadija: sieros purškimas nuo rudojo puvinio
• Žiedlapių kritimas: Neem aliejus nuo vabzdžių; siera nuo ligų
• Lukšto skilimas (kai nukrenta žiedų likučiai): kaolino molis vabzdžiams
• Trys savaitės prieš derliaus nuėmimą: paskutinis purškimas siera nuo rudojo puvinio (laikytis intervalų prieš derliaus nuėmimą)

Organinių kenkėjų kontrolės rinkinys

Gaukite viską, ko reikia ekologiškam persikų medžių apsaugai, vienoje patogioje pakuotėje:

• Neveikiančio aliejaus purškiklis
• Vario fungicidas
• Neem aliejaus koncentratas
• Kaolino molis
• Sieros purškimas
• Išsamus paraiškos vadovas

Edukacinis vadovas, kuriame parodytos dažniausiai pasitaikančios persikų medžių ligos ir kenkėjai, įskaitant persikų lapų garbanotumą, rūdis, rudąjį puvinį ir amarus ant lapų bei vaisių. Daugiau informacijos

Persikų derliaus nuėmimas ir mėgavimasis jais

Kada nuimti derlių

Žinojimas, kada skinti persikus, yra labai svarbus norint gauti geriausią skonį. Priklausomai nuo veislės, persikai paprastai noksta nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Štai kaip atpažinti, kada jie prinokę:

• Spalva: Fono spalva turėtų pasikeisti iš žalios į geltoną arba kreminę (nekreipkite dėmesio į raudoną skaistalą, nes jis gali pasirodyti dar neprinokus vaisiui).
• Pojūtis: Prinokę persikai šiek tiek pasiduoda arba yra švelniai paspaudžiami, bet nėra minkšti.
• Aromatas: Prinokę persikai turi saldų, kvapnų kvapą.
• Lengvas skynimas: prinokęs persikas nuo šakos nuslys švelniai pasukus.

Kaip nuimti derlių

Norėdami nuimti persikų derlių jų nepažeisdami:

1. Persiką sudėkite į delną, vengdami spaudimo pirštais.
2. Švelniai pasukite ir nuimkite vaisių nuo šakos.
3. Nuimtus persikus atsargiai sudėkite į negilų indą, kad nesusidarytų mėlynės.
4. Persikus imkite už „pečių“, o ne spauskite už vidurio.

Rankos švelniai skina prinokusį persiką nuo medžio šakos, apsuptos žalių lapų saulės šviesoje. Daugiau informacijos

Derliaus saugojimas

• Trumpalaikis laikymas: prinokusius persikus kambario temperatūroje galima laikyti 1–2 dienas.
• Šaldymas: prinokusius persikus laikykite šaldytuve iki 5 dienų.
• Nokinimas: Kad šiek tiek neprinokę persikai sunoktų, įdėkite juos į popierinį maišelį kambario temperatūroje.
• Užšaldymas: Persikus supjaustykite griežinėliais, apšlakstykite citrinos sultimis arba askorbo rūgštimi, kad nepatamsėtų, ir užšaldykite ant padėklo prieš perkeldami į šaldymo maišelius.
• Konservavimas: Ilgalaikiam laikymui persikus apdorokite vandens vonelėje.

Peizažo nuotrauka, kurioje matyti konservuoti persikai, konservuoti stiklainyje, užšaldyti kubeliais ir džiovinti griežinėliais ant kaimiško medinio paviršiaus. Daugiau informacijos

Mėgaukitės persikais

Yra daugybė būdų, kaip mėgautis naminiais persikais:

• Šviežias valgymas: niekas neprilygsta idealiai prinokusiam persikui, suvalgytam tiesiai iš rankų.
• Kepimas: Persikų kobleris, pyragas, traškučiai arba bandelės demonstruoja saldų vaisių skonį.
• Uogienės: gaminkite persikų uogienę, sviestą arba čatnį, kad galėtumėte mėgautis ištisus metus.
• Kepimas ant grotelių: perpjauti persikai gražiai karamelizuojasi ant grotelių ir tampa vasarišku desertu.
• Užšaldymas: Užšaldykite pjaustytus persikus kokteiliams ir desertams ištisus metus.
• Sūrūs patiekalai: Į salotas įdėkite persikų arba derinkite su kepta mėsa, kad sukurtumėte saldų kontrastą.

Dažniausiai pasitaikančių problemų šalinimas

Kodėl mano persikų medis neduoda vaisių?

Vaisių trūkumą gali lemti keli veiksniai:

• Amžius: Jauni medžiai (iki 3 metų) dar gali neduoti vaisių.
• Nepakankamas šalčio laikas: veislei gali reikėti daugiau žiemos šalčio, nei suteikia jūsų klimatas.
• Vėlyvos šalnos: pavasario šalnos gali sunaikinti žiedus dar prieš užsimezgant vaisiams.
• Netinkamas genėjimas: pašalinus per daug vienerių metų medienos, panaikinamos vaisiaus auginimo vietos.
• Prastas apdulkinimas: Nors persikai yra savaime derlingi, žydėjimo metu jiems vis tiek reikia apdulkintojų arba švelnaus purtymo.
• Sprendimas: Pasirinkite tinkamas veisles savo klimatui, apsaugokite nuo vėlyvų šalnų, teisingai genėkite ir skatinkite apdulkintojų dauginimąsi.

Kodėl mano persikų medžio lapai gelsta?

Geltoni lapai gali rodyti keletą problemų:

• Maistinių medžiagų trūkumas: ypač geležies arba azoto.
• Perlaistymas: permirkęs dirvožemis gali sukelti šaknų problemų ir pageltusius lapus.
• Pernelyg didelis laistymas: Sausros stresas gali sukelti pageltimą ir lapų kritimą.
• Kenkėjai: čiulpti vabzdžiai gali sukelti pageltimą.
• Ligos: Kelios grybelinės ir bakterinės ligos sukelia pageltimą.
• Sprendimas: patikrinkite dirvožemio drėgmę ir drenažą, patikrinkite, ar dirvožemyje nėra maistinių medžiagų trūkumo, apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų, ir atitinkamai apdorokite.

Kodėl mano persikai maži arba per anksti nukrenta?

Mažus arba krentančius vaisius gali sukelti:

• Retinimo trūkumas: per daug vaisių konkuruoja dėl išteklių.
• Vandens stresas: Nereguliarus laistymas vaisių vystymosi metu.
• Maistinių medžiagų trūkumas: ypač kalio ar fosforo.
• Kenkėjų žala: Vabzdžiai, tokie kaip slyvų curculio, gali sukelti vaisių kritimą.
• Ligos: Rudasis puvinys ir kitos ligos gali paveikti vaisių vystymąsi.
• Sprendimas: tinkamai praretinkite vaisius, nuolat laistykite, tinkamai tręškite ir stebėkite, ar nėra kenkėjų bei ligų.

Kodėl mano persikai turi įskilusius kauliukus arba įtrūkusius vaisius?

Įskilę kauliukai ir įtrūkę vaisiai dažnai yra susiję su auginimo sąlygomis:

• Nereguliarus laistymas: sausų ir drėgnų laikotarpių svyravimai.
• Spartus augimas: per didelis azotas arba staigūs augimo šuoliai.
• Orai: po sausros periodų lyjantys smarkūs lietūs gali sukelti vaisių įtrūkimus.
• Veislės jautrumas: Kai kurios veislės yra labiau linkusios į šias problemas.
• Sprendimas: Palaikykite pastovų dirvožemio drėgnumą, venkite per didelio azoto tręšimo ir apsvarstykite mulčiavimą, kad reguliuotumėte dirvožemio drėgmę.

Kraštovaizdžio nuotrauka, kurioje pavaizduotos persikų medžių ligos, tokios kaip lapų garbanotis, rudasis puvinys, bakterinė dėmėtligė ir kt., su pažymėtomis išnašomis sodo aplinkoje. Daugiau informacijos

Išvada

Persikų auginimas savo namų sode gali būti nepaprastai naudingas. Nors tam reikia dėmesio detalėms ir reguliarios priežiūros, rausvų žiedų vaizdas pavasarį ir saulėje sunokusių vaisių skonis vasarą daro visa tai vertingą. Pasirinkdami tinkamas veisles savo klimatui, tinkamai sodindami ir prižiūrėdami bei budriai saugodamiesi kenkėjų ir ligų, daugelį metų galite džiaugtis gausiu skanių persikų derliumi.

Atminkite, kad kiekvienas auginimo sezonas atveria naujų mokymosi galimybių. Nenusiminkite iššūkių – net ir patyrę sodininkai susiduria su nesėkmėmis. Kantrybės ir atkaklumo dėka išsiugdysite įgūdžius, reikalingus norint užauginti nuostabius persikus, kurie gerokai pranoksta viską, ką galite rasti maisto prekių parduotuvėje.

Tad kibkite į darbą, išsipurvinkite rankas ir pradėkite savo persikų auginimo nuotykį. Jūsų būsimas „aš“ jums padėkos, kai įkąsite į tą pirmąjį tobulą, namuose užaugintą persiką!

Subrendęs persikų medis, pilnas prinokusių raudonai oranžinių persikų, stovintis vešliame žaliame sode saulėtą dieną. Daugiau informacijos

Papildoma literatūra

Jei jums patiko šis įrašas, jums taip pat gali patikti šie pasiūlymai:

• Geriausių serbentų medžių veislių, kurias galite sodinti savo sode, vadovas
• 10 sveikiausių daržovių, kurias galite auginti savo namų sode
• Brokolių auginimas namuose: vadovas sodininkams