Geriausių šeivamedžių auginimo sode vadovas

Prinokusių tamsiai violetinių šeivamedžio uogų kekės, kabančios ant vešlaus žalio krūmo, paruoštos derliui. Daugiau informacijos

Šis išsamus vadovas supažindins jus su viskuo, ką reikia žinoti apie sveikų ir produktyvių šeivamedžio uogų auginimą savo namų sode.

Šeivamedžio uogų nauda ir panaudojimas

Prieš pasinerdami į auginimo metodus, panagrinėkime, kodėl šeivamedžio uogos nusipelno vietos jūsų sode. Šios nuostabios uogos yra pilnos vitaminų A ir C, fosforo, kalio ir geležies. Jos taip pat gausios antioksidantų ir turi imunitetą stiprinančių savybių, dėl kurių jos populiarios tradicinėje medicinoje.

Kulinarinis panaudojimas

Šeivamedžio uogos pasižymi unikaliu skoniu – šiek tiek rūgštoku su žemiškais poskoniais ir subtiliu kartumu. Tinkamai paruoštos, jos puikiai tinka:

• Uogienės, drebučiai ir uogienės
• Sirupai blynams arba medicininiam naudojimui
• Vynai ir likeriai
• Pyragai ir kiti kepiniai
• Natūralūs maisto dažikliai

Svarbu: žaliose šeivamedžio uogose yra cianogeninių glikozidų, kurie gali sukelti pykinimą. Prieš vartojimą šeivamedžio uogas visada gerai išvirkite, kad šie junginiai būtų neutralizuoti.

Kraštovaizdžio ir ekologinė vertė

Be valgomųjų privalumų, šeivamedžio krūmai siūlo:

• Gražios baltų žiedų kekės vasaros pradžioje
• Patraukli lapija visą auginimo sezoną
• Naudingos laukinės gamtos buveinė ir maistas
• Natūralios gyvatvorės ir privatumo užtikrinimo tinkleliai
• Erozijos kontrolė drėgnose patalpose

Šeivamedžio uogų augalai taip pat yra gana nereikalaujantys priežiūros, kai tik įsitvirtina, todėl puikiai tinka įvairaus lygio sodininkams.

Įvairūs naminiai šeivamedžio uogų produktai, įskaitant buteliuką sirupo, stiklainius uogienės ir prinokusių šeivamedžio uogų kekes, išdėliotas ant kaimiško medinio stalo. Daugiau informacijos

Geriausios šeivamedžio veislės namų sodams

Namų soduose dažniausiai auginamos dvi pagrindinės šeivamedžio rūšys: amerikinis šeivamedis (Sambucus canadensis) ir europinis šeivamedis (Sambucus nigra). Amerikinio šeivamedžio uogos paprastai yra atsparesnės šalčiui ir geriau tinka Šiaurės Amerikos sodams, o europinės veislės dažnai auginamos dėl dekoratyvinių savybių.

Amerikinių šeivamedžio uogų veislės

• 'Adams' – patikimas gamintojas, turintis dideles vaisių kekes ir našų augimą. Puikiai tinka uogienėms ir drebučiams.
• 'York' – užaugina itin dideles uogas, augaluose pasiekia apie 1,8 metro aukštį. Puikiai tinka vartoti šviežiai.
• „Nova“ – anksti nokstanti veislė su dideliais vaisiais, išskiriančiais saldžias, tamsiai raudonas sultis.
• „Bob Gordon“ – prie Vidurio Vakarų prisitaikiusi veislė, dera gausiai ir dera vidutinio dydžio uogomis. Puikus produktyvumas.
• 'Wyldewood' – energingas, didelį derlių duodantis, prie įvairių augimo sąlygų prisitaikęs augalas.

Vešlus amerikietiškas šeivamedžio uogų augalas su prinokusių tamsiai violetinių uogų kekėmis ramioje sodo aplinkoje auksiniu metu. Daugiau informacijos

Europinės šeivamedžio veislės

• 'Black Lace' – nuostabi tamsiai violetinė-juoda lapija su rausvais žiedais. Dvigubos paskirties dekoratyvinė ir vaisinė veislė.
• „Black Beauty“ – panaši į „Black Lace“ veislę su tamsiai violetiniais lapais ir rožiniais žiedais. Sukuria drąsų kraštovaizdžio akcentą.
• „Citrinų nėriniai“ – ryškiai aukso geltonumo lapija, suteikianti sodui ryškią spalvą.

Pastaba: Europinės veislės dera ant antramečių medžių, o amerikietiškos – ant naujų ūglių. Tai turi įtakos genėjimo strategijai.

Prinokusių juodųjų šeivamedžio uogų kekės ant raudonų stiebų, augančių ant vešlaus žalio europinio šeivamedžio krūmo saulės apšviestame tradiciniame sode su nedideliu nameliu fone. Daugiau informacijos

Apdulkinimo reikalavimai

Nors kai kurios šeivamedžio veislės yra savidulkės, pasodinus bent dvi skirtingas, suderinamas veisles, vaisių užmezgimas ir derlius gerokai pagerės. Geriausiems rezultatams pasiekti:

• Pasodinkite bent dvi skirtingas amerikietiškų šeivamedžio uogų veisles 60 pėdų atstumu viena nuo kitos
• Geri deriniai yra „Adams“ su „York“ arba „Bob Gordon“ su „Wyldewood“.
• Europietiškas veisles reikėtų derinti su kitomis Europos rūšimis

Klimato ir dirvožemio reikalavimai šeivamedžių auginimui

Šeivamedžio uogos yra prisitaikantys augalai, galintys klestėti įvairiomis sąlygomis, tačiau suprasdami jų idealią augimo aplinką, pasieksite geriausių rezultatų.

Klimato aspektai

Šeivamedžio uogos yra šalčiui atsparūs augalai, gerai augantys USDA atsparumo zonose 3–9, todėl tinkami augti didžiojoje Šiaurės Amerikos dalyje. Joms reikia:

• Optimaliam vaisių auginimui reikia bent 6–8 valandų saulės šviesos per dieną
• Karštesnio klimato sąlygomis popietinis pavėsis, siekiant išvengti lapų nudegimo
• Apsauga nuo stipraus vėjo, kuris gali pažeisti gana trapias šakas
• Mažiausiai 120 dienų be šalnų, kad vaisiai tinkamai sunoktų

Natūralioje buveinėje šeivamedžio uogos dažnai auga miško pakraščiuose arba dalinai pavėsingose vietose, tačiau saulėtesnėse sodo vietose jos duos daugiau vaisių.

Dirvožemio reikalavimai

Šeivamedžio uogos mėgsta drėgną, gerai drenuojamą dirvą, kurioje gausu organinių medžiagų. Idealios sąlygos:

• Silpnai rūgštus dirvožemis, kurio pH yra nuo 5,5 iki 6,5
• Derlingas, priemolio dirvožemis, gerai išlaikantis drėgmę
• Geras drenažas, siekiant išvengti šaknų puvinio (venkite nuolat šlapių vietų)
• Didelis organinių medžiagų kiekis sveikam augimui skatinti

Nors šeivamedžio uogos gali toleruoti įvairias dirvožemio sąlygas, jos neklestės itin smėlingoje ar sunkioje molingoje dirvoje be patobulinimų. Jei jūsų dirvožemis nėra idealus, apsvarstykite galimybę įrengti pakeltas lysves arba pagerinti dirvožemį kompostu.

Dirvožemio tyrimo patarimas: prieš sodindami šeivamedžio uogas, atlikite dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėte dirvožemio pH ir maistinių medžiagų kiekį. Dauguma apskričių žemės ūkio biurų siūlo prieinamas dirvožemio tyrimų paslaugas, kurios pateiks konkrečias rekomendacijas dėl trąšų, skirtų auginti šeivamedžio uogas jūsų vietovėje.

Jaunas šeivamedžio augalas žaliais lapais ir baltais žiedais, augantis derlingoje dirvoje, padengtoje rudu mulčiu. Daugiau informacijos

Žingsnis po žingsnio šeivamedžio uogų sodinimo vadovas

Tinkamas sodinimas yra labai svarbus norint užauginti sveikus ir produktyvius šeivamedžio uogų augalus. Norėdami gauti geriausių rezultatų, atlikite šiuos išsamius veiksmus.

Kada sodinti šeivamedžio uogas

Idealus sodinimo laikas priklauso nuo jūsų klimato ir naudojamų šeivamedžio uogų rūšies:

• Pavasarinis sodinimas – geriausia daugumai regionų, sodinti praėjus šalnų pavojui
• Rudeninis sodinimas – tinka švelnesnio klimato sąlygomis, sodinkite 6 savaites prieš pirmąsias numatomas šalnas
• Plikšakniai augalai – sodinkite, kai tik galima įdirbti dirvą ankstyvą pavasarį
• Vazoniniai augalai – tinkamai prižiūrint, juos galima sodinti visą vegetacijos sezoną.

Sodinimo paruošimas

1. Vietos pasirinkimas – pasirinkite vietą, kurioje būtų pakankamai saulės šviesos ir gera oro cirkuliacija.
2. Dirvos paruošimas – pašalinti piktžoles ir pagerinti dirvą kompostu arba sendintu mėšlu.
3. Tarpų planavimas – pažymėkite sodinimo vietas 1,8–2,4 metro atstumu tarp augalų ir 3,5–3,6 metro atstumu tarp eilių.
4. Priežiūra prieš sodinimą – prieš sodinimą plikomis šaknimis augalus pamirkykite 12–24 valandas; vazoninius augalus gausiai palaistykite.

Sodinimo procesas

1. Kaskite duobę, dvigubai platesnę nei šaknų gumulas ir šiek tiek gilesnę nei vazonas ar šaknų sistema
2. Duobės centre sukurkite nedidelį žemės kauburėlį, kad augalas laikytųsi.
3. Šeivamedžio uogą pasodinkite 2,5–5 cm giliau, nei ji augo medelyno vazone.
4. Plikšakniams augalams šaknis tolygiai paskleiskite ant žemės kauburėlio.
5. Užpildykite duobę iki pusės dirvožemiu, tada kruopščiai palaistykite, kad neliktų oro tarpų
6. Užpildykite duobę dirvožemiu ir švelniai sutankinkite aplink augalą.
7. Aplink augalą sukurkite nedidelį dubenį, kad geriau išlaikytumėte vandenį
8. Aplink augalą užtepkite 5–7,5 cm storio organinio mulčio sluoksnį, laikydami jį kelių colių atstumu nuo stiebų.
9. Gausiai palaistykite, kad nusėstų dirvožemis ir naujas augalas gerai įsišaknytų

Pirmųjų metų priežiūros patarimas: Pirmuoju vegetacijos sezonu pašalinkite visas žiedų kekes, kad paskatintumėte augalą sutelkti energiją stiprios šaknų sistemos kūrimui, o ne vaisių auginimui.

Diagrama, kurioje pavaizduotas teisingas šeivamedžio uogų sodinimo gylis ir atstumai, joje pavaizduotas jaunas krūmas su pažymėtais šaknų gylio ir atstumo tarp augalų matmenimis. Daugiau informacijos

Laistymo, tręšimo ir priežiūros grafikas

Šeivamedžio uogoms reikia reguliarios priežiūros, kad jos duotų gausų derlių. Laikykitės šio sezoninio priežiūros grafiko, kad jūsų augalai būtų sveiki ir produktyvūs.

Laistymo gairės

Šeivamedžio uogos turi negilias šaknų sistemas ir mėgsta nuolat drėgną dirvą. Tinkamas laistymas ypač svarbus pirmuosius dvejus metus po pasodinimo.

• Laistykite 2,5–5 cm vandens per savaitę, įskaitant kritulius
• Gausiai laistykite, kad paskatintumėte gilų šaknų vystymąsi
• Padidinkite laistymą karštu, sausu laikotarpiu
• Mulčias padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir sumažinti laistymo poreikį
• Įsitvirtinusiems augalams (vyresniems nei 3 metų) papildomo laistymo gali prireikti tik sausros metu.

Lašelinio drėkinimo linija laisto sveikų šeivamedžio augalų eiles dirbamame lauke. Daugiau informacijos

Tręšimo rekomendacijos

Šeivamedžio uogos nėra reiklios maistui, tačiau norint išlaikyti produktyvumą, jas reikia kasmet tręšti.

• Ankstyvą pavasarį, prasidėjus augimui, tręškite subalansuotomis organinėmis trąšomis (pvz., 10-10-10).
• Įsitvirtinusiems augalams naudokite apie 1/2 puodelio vienam augalui arba laikykitės nurodymų ant pakuotės.
• Arba aplink augalų pagrindą užberkite 2,5–5 cm komposto.
• Venkite trąšų, kurių sudėtyje yra daug azoto, kurios skatina lapų augimą vaisių sąskaita.
• Netręškite ką tik pasodintų šeivamedžių iki 4–6 savaičių po pasodinimo

Mulčiavimas ir piktžolių kontrolė

Optimaliam augimui būtina išlaikyti piktžolių neturinčią zoną aplink šeivamedžio uogas.

• Aplink augalus užtepkite 5–7,5 cm organinio mulčio (medžio drožlių, šiaudų ar žievės).
• Laikykite mulčią kelių colių atstumu nuo stiebų, kad išvengtumėte puvimo
• Kasmet pavasarį atnaujinkite mulčią
• Rankomis ravėkite piktžoles, išdygusias per mulčią
• Venkite kraštovaizdžio audinių, nes jie gali trukdyti atsirasti naudingiems naujiems ūgliams

Genėjimo būdai optimaliam šeivamedžio augimui

Tinkamas genėjimas yra būtinas norint išlaikyti sveikus ir produktyvius šeivamedžio augalus. Genėjimo būdas skiriasi tarp amerikietiškų ir europinių šeivamedžio veislių dėl skirtingų vaisiaus augimo įpročių.

Amerikinių šeivamedžių genėjimas

Amerikinės šeivamedžio uogos (Sambucus canadensis) subręsta ant naujos medienos, tai reiškia, kad jos subrandina uogas einamojo sezono metu.

• Kada genėti: Vėlyvą žiemą - ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujiems ūgliams
• Paprasčiausias metodas: kasmet nupjaukite visus stiebus iki žemės genėjimo žirklėmis arba genėtuvais.
• Privalumai: skatina intensyvų naujų ūglių augimą, supaprastina derliaus nuėmimą, sumažina ligų riziką
• Alternatyvus būdas: pašalinti tik seniausius stiebus (vyresnius nei 3 metai) ir silpnus ar pažeistus augalus.

Amerikinėms šeivamedžio uogoms rekomenduojamas visiškas genėjimas, nes taip vaisiai dera nuosekliau ir lengviau nuimamas derlius.

Europinių šeivamedžių genėjimas

Europinės šeivamedžio uogos (Sambucus nigra) dera ant antramečio medžio, todėl joms reikia kitokio genėjimo būdo.

• Kada genėti: po derliaus nuėmimo vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį
• Metodas: Kasmet pašalinkite tik 1/3 seniausių stiebų
• Dėmesys: Negyvų, pažeistų ar kryžminių šakų šalinimas
• Dėmesio: nupjovus visus stiebus, kitą sezoną vaisių nebus.

Dekoratyvines veisles, tokias kaip „Black Lace“, reikia genėti, kad išlaikytų patrauklią formą ir kartu išsaugotų pakankamai antramečių medienos žydėjimui ir vaisiui.

Genėjimo įrankiai ir metodai

Naudojant tinkamus įrankius ir tinkamą techniką, užtikrinami švarūs pjūviai, kurie greitai gyja.

• Naudokite aštrius, švarius apvedamuosius genėtuvus stiebams iki 1/2 colio skersmens
• Didesniems stiebams, kurių skersmuo iki 2 colių, naudokite genėjimo žirkles.
• Visiškam atnaujinamajam genėjimui gali praversti genėjimo pjūklas arba gyvatvorių žirklės
• Pjūvius atlikite nedideliu kampu, tiesiai virš pumpuro ar šakos sandūros.
• Įrankius tarp augalų dezinfekuokite 10 % baliklio tirpalu arba alkoholiu, kad išvengtumėte ligų plitimo.

Gretimas palyginimas, kuriame parodytas šeivamedžio krūmas prieš ir po genėjimo – kairysis tankus ir peraugęs, dešinysis tvarkingai apkarpytas su tarpais išdėstytais stiebais. Daugiau informacijos

Dažni kenkėjai ir ligos su organiniais tirpalais

Nors šeivamedžio uogos paprastai yra atsparūs augalai, joms gali kilti tam tikrų problemų dėl kenkėjų ir ligų. Štai kaip atpažinti ir spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas naudojant ekologiškus metodus.

Vabzdžių kenkėjai

• Japoniniai vabalai – šie metalo žalumo vabalai minta lapais ir žiedais. Naudojami skynimui rankomis, nimbamedžių aliejaus purškimui arba naudingųjų nematodų naudojimui dirvožemyje.
• Amarai – maži sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie susitelkia ant naujų ūglių. Kontroliuokite stipriais vandens purškikliais, insekticidiniu muilu arba skatindami natūralius plėšrūnus, tokius kaip boružės.
• Dėmėtoji sparnuotoji drozofila – vaisinės muselės, kurios deda kiaušinėlius į nokstančius vaisius. Nuimkite derlių nedelsdami, naudokite organinius spinosado purškalus arba uždenkite augalus smulkiu tinkleliu.
• Šeivamedžio uogų kenkėjai – vabzdžiai, kurie rausia tunelius pro stiebus. Genėkite ir sunaikinkite pažeistus stiebus, tinkamai prižiūrėdami palaikykite augalo gyvybingumą.

Ligos

• Miltligė – balta miltligė ant lapų. Pagerinkite oro cirkuliaciją genėdami lapus, naudokite organinius fungicidus, tokius kaip kalio bikarbonatas.
• Lapų dėmėtligė – rudos arba juodos dėmės ant lapijos. Pašalinkite pažeistus lapus, venkite laistymo iš viršaus, jei pažeista daug, naudokite organinį vario fungicidą.
• Vėžiai – įdubusios stiebų vietos, galinčios apjuosti šakas. Pažeistas vietas reikia genėti, įrankius dezinfekuoti tarp pjūvių, pagerinti augimo sąlygas.
• Šaknų puvinys – atsiranda dėl prasto drenažo. Pagerinkite dirvožemio drenažą, venkite perlaistymo, jei reikia, sodinkite į pakelta lysves.

Laukinės gamtos valdymas

• Paukščiai – konkuruos dėl prinokusių uogų. Naudokite paukščių tinklus, baidykles arba pasodinkite daugiau, kad galėtumėte dalytis.
• Elniai – gali ganytis naujus augalus. Įrenkite elnių tvorą, naudokite atbaidančius purškalus arba netoliese sodinkite atsparius augalus.
• Pelėnai – gali pažeisti šaknis. Įrenkite tinklelius aplink augalų pagrindą, žiemą nuimkite mulčią, kad paskatintumėte plėšrūnus.

Atminkite, kad įvairi sodo ekosistema su naudingais vabzdžiais ir gera kultūrine praktika yra geriausia apsauga nuo kenkėjų ir ligų.

Paženklintas fotografinis vadovas, kuriame parodyti dažniausiai pasitaikantys šeivamedžio uogų kenkėjai ir ligos, įskaitant amarus, šeivamedžio uogų kenkėjus, voratinklines erkes, pjūklelio lervas, sulčiaspaudes, miltligę, lapų dėmėtligę ir cukranendrių kenkėjus ant šeivamedžio augalų. Daugiau informacijos

Integruotas kenkėjų valdymas šeivamedžio uogoms

Veiksmingiausias šeivamedžio uogų kenkėjų ir ligų kontrolės būdas yra integruota kenkėjų kontrolė (IPM), kuri apjungia kelias strategijas:

1. Prevencija – rinkitės atsparias veisles, palaikykite optimalias augimo sąlygas, laikykitės gerų sanitarinių sąlygų.
2. Stebėjimas – reguliariai tikrinkite augalus, ar nėra ankstyvų problemų požymių.
3. Identifikavimas – prieš gydymą teisingai nustatykite konkretų kenkėją ar ligą
4. Kultūros kontrolė – pakoreguokite laistymą, genėjimą ir kitus metodus, kad išvengtumėte problemų
5. Fizinė kontrolė – naudokite užtvaras, spąstus arba pašalinkite rankiniu būdu
6. Biologinė kontrolė – naudingų vabzdžių įvedimas arba skatinimas
7. Organiniai purškikliai – naudokite kaip paskutinę priemonę, kai kiti metodai nepadeda

Derliaus nuėmimo grafikas ir metodai

Žinodami, kada ir kaip nuimti šeivamedžio uogų derlių, užtikrinsite, kad gausite geriausios kokybės vaisius savo kulinarijos ir vaistiniams preparatams.

Kada nuimti derlių

Šeivamedžio uogos paprastai sunoksta vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, priklausomai nuo jūsų klimato ir konkrečios veislės.

• Amerikinių šeivamedžio uogų veislės paprastai sunoksta nuo rugpjūčio iki rugsėjo
• Uogos yra prinokusios, kai jos tampa tamsiai violetinės arba beveik juodos
• Visa kekė (skėtis) sunokus nulinks žemyn.
• Uogos turėtų būti šiek tiek minkštos, bet vis tiek tvirtos
• Derlių nuimkite greitai, kai prinoks, nes paukščiai greitai suės uogas

Prinokusių šeivamedžio uogų kekių su tamsiai violetinėmis-juodomis uogomis ir raudonais stiebais stambus planas žalių lapų fone, rodantis tinkamus prinokimo rodiklius. Daugiau informacijos

Derliaus nuėmimo metodai

Efektyviausias šeivamedžio uogų derliaus nuėmimo būdas yra nupjauti nuo augalo ištisas vaisių kekes.

1. Švariais, aštriais genėjimo žirklėmis arba šakelėmis nupjaukite stiebą po kiekviena uogų keke.
2. Surinkite kekes į krepšį arba kibirą
3. Derlių nuimkite sausą dieną, kai uogos yra be drėgmės
4. Dirbkite ryte, kai temperatūra vėsesnė
5. Mūvėkite pirštines, kad rankos nenusidažo purpurinėmis dėmėmis

Saugos priminimas: žaliose šeivamedžio uogose yra junginių, kurie gali sukelti pykinimą ir virškinimo sutrikimus. Prieš vartojimą šeivamedžio uogas visada kruopščiai išvirkite, kad šie junginiai būtų neutralizuoti. Stiebuose, lapuose ir neprinokusiose uogose yra didesnė šių medžiagų koncentracija, todėl jų vartoti negalima.

Uogų atskyrimas nuo stiebų

Nuėmus derlių, prieš perdirbant uogas reikės pašalinti nuo stiebų.

• Šakutės metodas – šakute švelniai nušluostykite uogas nuo kotelių
• Šaldymo metodas – užšaldykite visas kekes, tada švelniai nuvalykite šaldytas uogas nuo kotelių.
• Sieto metodas – uogoms nuo stiebų atskirti naudokite nerūdijančio plieno sietą (nuo 1/2 iki 5/8 colio storio metalinį audinį).

Šviežios šeivamedžio uogos blogai laikosi ir, siekiant geriausios kokybės, turėtų būti perdirbamos per 12–24 valandas nuo derliaus nuėmimo. Jei negalite jų perdirbti iš karto, uogas laikykite šaldytuve arba užšaldykite.

Ant medinio stalo parodyti trys šeivamedžio uogų pašalinimo nuo kotelių būdai: rankomis, šakute ir per groteles. Daugiau informacijos

Šeivamedžio uogų perdirbimas ir laikymas

Nuėmus šeivamedžio uogų derlių, tinkamas jų apdorojimas ir laikymas padės išsaugoti jų maistinę vertę ir skonį ištisus metus.

Šaldančios šeivamedžio uogos

Užšaldymas yra paprasčiausias konservavimo būdas ir išsaugo didžiąją dalį uogų maistinės vertės.

1. Nuimkite uogas nuo stiebų
2. Švelniai nuplaukite šaltu vandeniu
3. Kruopščiai nusausinkite
4. Paskleiskite vienu sluoksniu ant kepimo skardos
5. Užšaldykite, kol sustings (apie 2 valandas)
6. Perkelkite į šaldymo maišelius arba konteinerius
7. Etiketė su data ir turiniu
8. Laikyti iki 12 mėnesių

Šaldytas šeivamedžio uogas galima naudoti tiesiai receptuose jų neatšildžius.

Šaldytų šeivamedžio uogų stambus planas nerūdijančio plieno inde su šerkšnotais stiebais Daugiau informacijos

Džiovinti šeivamedžio uogos

Džiovintos šeivamedžio uogos puikiai tinka arbatoms, sirupams ir ilgalaikiam laikymui.

1. Nuimkite uogas nuo stiebų
2. Gerai nuplaukite ir nusausinkite
3. Paskleiskite vienu sluoksniu ant džiovyklės padėklų
4. Džiovinkite 57 °C temperatūroje 10–12 valandų, kol uogos sukietės.
5. Arba džiovinkite orkaitėje, nustatę žemiausią temperatūrą, pravėrę dureles.
6. Laikyti sandariuose induose vėsioje, tamsioje vietoje
7. Geriausiai kokybei pasiekti suvartokite per 12 mėnesių

Tinkamai išdžiovintos uogos turėtų būti kietos ir raukšlėtos.

Džiovintų šeivamedžio uogų, paskleistų ant medinės džiovyklos šiltoje natūralioje šviesoje, stambus planas Daugiau informacijos

Šeivamedžio uogų sirupo gaminimas

Šeivamedžio uogų sirupas yra populiarus būdas išsaugoti imunitetą palaikančias uogų savybes.

1. Sumaišykite 2 puodelius uogų su 4 puodeliais vandens
2. Užvirinkite, tada sumažinkite kaitrą
3. Troškinkite 30–45 minutes, kol sumažės perpus
4. Nukoškite per smulkų sietelį
5. Įpilkite 1 puodelį medaus (kai atvės iki žemesnės nei 110°F)
6. Pasirinktinai: įberkite cinamono, imbiero arba gvazdikėlių
7. Laikyti šaldytuve iki 3 mėnesių

Ilgesniam laikymui, apdorokite vandens vonelėje arba užšaldykite mažomis porcijomis.

Nerūdijančio plieno puodas su šeivamedžio sirupu, kunkuliuojančiu ant juodos dujinės viryklės Daugiau informacijos

Kiti šeivamedžio uogų produktai

Be pagrindinio konservavimo, šeivamedžio uogos gali būti paverstos įvairiais skaniais produktais:

• Šeivamedžio uogienė arba želė – virkite su pektinu ir cukrumi, kad gautumėte tepamą skanėstą
• Šeivamedžio uogų vynas – fermentuojamas su cukrumi ir vyno mielėmis
• Šeivamedžio uogų actas – užpilkite obuolių sidro actu uogas
• Šeivamedžio uogų tinktūra – naudingų junginių išskyrimas alkoholyje
• Šeivamedžio uogų pyrago įdaras - kepkite su tirštikliais

Dažniausiai pasitaikančių šeivamedžio uogų auginimo problemų šalinimas

Net ir tinkamai prižiūrint, šeivamedžio uogų augalai kartais gali susidurti su problemomis. Štai kaip atpažinti ir spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas.

Infografika, kurioje pavaizduotos dvylika dažniausiai pasitaikančių šeivamedžio uogų problemų su stambiais planais. Daugiau informacijos

Kada atnaujinti arba pakeisti augalus

Tinkamai prižiūrint, šeivamedžio uogos gali duoti vaisių 10–15 metų, tačiau galiausiai jas gali prireikti atnaujinti arba pakeisti.

• Jei augalai rodo mažėjantį gyvybingumą arba sumažėjusį vaisių derlių, apsvarstykite galimybę juos renovuoti.
• Visiškas atnaujinimas apima visų stiebų nupjovimą iki žemės ankstyvą pavasarį
• Pakeiskite augalus, kurie rodo sisteminės ligos ar stipraus kenkėjų užkrėtimo požymius
• Keičiant šeivamedžio uogas, jei įmanoma, keiskite sodinimo vietas

Eksperto patarimas: rašykite sodo žurnalą, kad galėtumėte sekti savo šeivamedžio uogų derlių metai iš metų. Atkreipkite dėmesį į žydėjimo ir vaisiaus brandos laiką, derliaus kiekius ir visas iškilusias problemas. Ši informacija padės jums tiksliau suderinti savo priežiūros rutiną ir nustatyti modelius, kurie gali reikšti, kad reikia keisti jūsų požiūrį.

Išvada: mėgaukitės šeivamedžio uogų derliumi

Šeivamedžio uogų auginimas gali būti naudinga patirtis, suteikianti gražų kraštovaizdį, laukinės gamtos buveines ir gausų maistingų uogų derlių. Vadovaudamiesi šio išsamaus vadovo gairėmis, sėkmingai auginsite šeivamedžio uogas savo namų sode.

Atminkite, kad šeivamedžio uogos yra prisitaikantys augalai, auginami ištisas kartas. Nebijokite eksperimentuoti ir koreguokite savo požiūrį pagal konkrečias auginimo sąlygas ir augalų poreikius. Tinkamai prižiūrimi ir dėmesingai, jūsų šeivamedžio krūmai džiugins grožiu ir duos derlių daugelį metų.

Nesvarbu, ar gaminate tradicinį šeivamedžio sirupą, eksperimentuojate su vynais ir drebučiais, ar tiesiog mėgaujatės paukščiais, kurie lankosi jūsų sode rinkti uogų, šeivamedžio auginimas sieja jus su turtinga kultūrine ir ekologine tradicija. Sėkmingo auginimo!

Šeivamedžio uogų sodas su prinokusiomis uogomis, žaliais lapais ir laukiniais gyvūnais, įskaitant dagilį ir drugelį Daugiau informacijos

Papildoma literatūra

Jei jums patiko šis įrašas, jums taip pat gali patikti šie pasiūlymai:

• Tobulų kriaušių auginimo vadovas: geriausios veislės ir patarimai
• Geriausios obuolių veislės ir medžiai, kuriuos galite auginti savo sode
• Sveikiausios uogos, kurias galite auginti savo sode